BERIBĖ ERDVĖ

Kai aplink visur tylu ir tik mėnulis šviečia,

Žvaigždės kalba su manim, tokios tyros ir šviesios.

Jų žodžių aidą išgirstu kažkur toli, kažkur čia pat,

Artimus ir tolimus man tuo pačiu.

O, beribi dangau, matau, girdžiu, jaučiu tave visur.

Kiekvienam žingsny žengtam lydima tavęs aš esu.

Ir kaip džiugu žinoti, jog lydima esu į tą beribę erdvę,

Mėlynėje auksu tviskančią.

Apglėbk šitoje grožybėje šventoje ir vesk,

Ir rodyk, ir mokyk.

Aš tikiu. Galiu. Esu.