DOGMA

Į tolių tolius žvelgdama,
meilės savoj širdy kupina,
lietaus ašara tyra –
priglausk mane šitoj tyloj,
apglėbk, laikyk.

Juk viskas laikina šitam kely,
sunkumai – laikini.
Juose tu semki lobius:
išminties ir patirties.

Jauti tu Fenikso sparnų mostų galybę,
auksu žėrinčius lengvume.
Jis stebi, žiūri žvilgsniu giliu savo,
vidum savu.

Dogma tava jau nebe ta –
dabar ji jau tyra.
Pažinus gylį jojos kartą,
visum laiku patapsi jąja.

Tai – šokis, Dievo ir Tavo.