ŠVENTA TYLA

Pakelk akis į Dangų ir pajausk tą tylą savo viduje.

Jos gelmėse tu skęsti ir jauti ją, pasislėpti norisi joje.

Ta tyla tavyje dar nepažįstama tau,

Ji - be galo tyra.

Lyg aplink tave nieko nebėra, tik tu ir ta šventa tyla.

Graudiniesi tu joje, o kodėl, nežinia, gal, jog ji šventa?

Ar nusipelniai būti tu joje?

Ir išgirsti - taip, nusipelnei,

Neški ją Pasauliui, lyg šventovės sklidiną taurę.

Paliesdama kitų širdis su šia šventa tyla.

Tikėjime ir pasitikėjime būkite toje tyloje,

Nes joje išgirsite ir atrasite save.

Kūrėjo šviesoje sklidinoje.